Dictionary of the Lithuanian Language.
apvoluoti — tr. volu aplyginti: Žiemkenčius gera būtų apvoluoti sp. voluoti; apvoluoti; išvoluoti; nuvoluoti; pavoluoti; privoluoti; suvoluoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvoluoti — tr. volu išlyginti: Išvoluok gerai, tai rudenį dalgio neatmuši Jd. Ne asfaltas gulėjo tiesiuose takuose, o lygiai išvoluotos žemės pluta, užlieta tekančios saulės spindulių L.Dovyd. | Meistras rodė, kaip tepti knygos viršelį, jos priešlapį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvoluoti — tr. volu nulyginti: Išpurenus tarpueilius ir nuvolavus pasėlį, padidėdavo gumbų krakmolingumas rš. voluoti; apvoluoti; išvoluoti; nuvoluoti; pavoluoti; privoluoti; suvoluoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavoluoti — tr. pamušti: Pasižiūrėk į veidelį jo skaistų. Stipriai paakėta, dar geriau pavoluota, ką? J.Balt. voluoti; apvoluoti; išvoluoti; nuvoluoti; pavoluoti; privoluoti; suvoluoti … Dictionary of the Lithuanian Language
priruilyti — priruĩlyti tr. sulyginti, privoluoti žemę: Apartus lubinus reikia kietai privalkuoti (priruilyti) rš. ruilyti; apruilyti; nuruilyti; priruilyti … Dictionary of the Lithuanian Language
priruilėti — priruĩlėti tr. privoluoti volu, sulyginti žemę: Paskuo da priruĩlė[ja] i paliekta LKT51(Klk). ruilėti; nuruilėti; priruilėti; suruilėti … Dictionary of the Lithuanian Language
privelenuoti — tr. Vb prispausti velenu, privoluoti: Turėjau baigti art, grumstus nuakėti, o šeimininkui pradėjus sėti, užakėt ir privelenuot pasėlius rš. velenuoti; privelenuoti; suvelenuoti; užvelenuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
privolavimas — privolãvimas sm. (1) → privoluoti 1: Po privolavimo vėl įsišaknijusius kviečius reikia gerai išakėti rš. Pavasarinis takų privolavimas sp. volavimas; privolavimas; suvolavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
privolyti — privõlyti Vkš žr. privoluoti 1: Privõlijo [žemę], i kas auga dobelai DūnŽ. volyti; apvolyti; įsivolyti; išvolyti; nuvolyti; parsivolyti; privolyti; suvolyti … Dictionary of the Lithuanian Language
rumbuotas — rumbuotas, a adj. (1) 1. SD169, NdŽ su randais, rumbais. 2. KII177, NdŽ su iškiliais sukietėjimais (nuo sumušimo). 3. rantuotas: Rumbuota stiklinė J. Akmeniukas rumbuotas yra nūžės vainikas J. Rumbuota lazda DŽ. Minkštose dirvose sausą pavasarį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
